|
|
|
|
| 1930-1958 m. |
 |
|
1930 m.
Moksliniai hormonų tyrinėjimai vis intensyvėjo. Skirtingose laboratorijose mokslininkai plėtojo biobandymus (specialius tyrimus, kuriems naudojami gyvūnai ar gyvi audiniai) ŽCG hormonui nustatyti. Specialūs mėginiai, kurie galėjo paskatinti ovuliaciją, būdavo išbandomi su triušiais, varlėmis, rupūžėmis ir žiurkėmis. Šie tyrimai buvo brangūs, gyvūnėliai dažniausiai žūdavo, o rezultatų tekdavo laukti ištisas dienas. Diagnozuojant nėštumą, tokie testai būdavo nepatikimi dėl ŽCG hormono ir liuteinizuojančio hormono (LH) panašumo. Tiesa ta, kad daugumos biobandymų metu atskirti šiuos du hormonus buvo beveik neįmanoma, išskyrus tuos atvejus, kai ŽCG hormono šlapime būdavo ypatingai daug.
Herbart Evans nustatė, jog suleidus žiurkės patelei tam tikrų moters liaukų skysčių, geltonkūnis išauga nenormaliai didelis. Tie skysčiai buvo hormonai, dabar žinomi kaip gonadropinai.
Per kelis kitus dešimtmečius mokslininkų domėjimasis kiaušidžių ir sėklidžių funkcija žmogaus dauginimosi sistemoje labai išaugo.
1932 m.
Londone įvyko pirmoji tarptautinė konferencija „Lytinių hormonų standartizacija“, reiškusi per dešimtmetį sustiprėjusio susidomėjimo lytinių hormonų cheminėmis savybėmis kulminaciją.
1930–1940 m.
Populiariose knygose apie nėštumą ir vaikų auginimą moterys skatintos nėštumo patvirtinimui verčiau apsilankyti pas gydytoją, nei pasitikėti „senų bobučių“ diagnoze.
1958 m.
Pirmą kartą iš žmogaus hipofizio liaukos buvo išskirti gonadotropinai. |
|
|
|
|
|
|
NEMOKAMA KONSULTACIJA
Gydytojų informacija dėl
testo atlikimo bei rezultatų
vertinimo teikiama telefonu
(8-655) 75550 |
|
|
|
| |
|
